Latvijoje jau dirba pirmasis Europoje savaeigis piktžoles atpažįstantis purkštuvas

Pirmasis Europoje savaeigis purkštuvas su vaizdo kameromis, atskiriančiomis atskiras piktžolių rūšis auginamų kultūrų lauke, jau dirba stambiame Latvijos ūkyje. Jį klientui birželio mėnesį atgabeno žemės ūkio įrangos tiekėja „Dotnuva Baltic“. Purkštuvas atpažįsta ir herbicidais naikina tik pasirinktas žoles, pavyzdžiui, rūgštynes pievose arba ramunes javuose. Dėl to stipriai sumažėja naudojamų herbicidų ir vandens kiekis, rankų darbo poreikis sezono metu. Ir, žinoma, ūkio sąnaudos.

Ant savaeigio „Agrifac“ purškimo sijų sumontuota vaizdo kamerų sistema „AiCPlus“ filmuoja lauką ir augalus. Ši informacija akimirksniu apdorojama ir suteikia galimybę laukus purkšti dviem būdais: „žalia ant rudo“ (angl. – „green on brown“) arba „žalia ant žalio“ (angl. – „green on green“).

Purškiant pirmuoju būdu, arba naikinant piktžoles rudame lauke, purkštuvo sistema augalams pritaiko skirtingą herbicidų dozę – jie purškiami tik ant to, kas žalia. Latvijoje šis būdas iškart buvo išbandytas ir davė rezultatą – tuščiuose pasėlių plotuose purškiant piktžoles buvo sunaudota iki 50 proc. mažiau pesticidų. Tokio tipo purškimas jau sėkmingai praktikuojamas kitose pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Australijoje.

„Po keliasdešimt tūkstančių hektarų turintiems Australijos ūkiams, kur nuėmus derlių laukai kone pusę metų nejudinami, toks purškimas padeda sutaupyti iki 90 proc. herbicidų ir atitinkamą kiekį vandens. Europos situacija kiek kitokia, nes ūkiai mažesni, tačiau ir čia ekonomija bus ženkli“, – sako „Agrifac“ savaeigius purkštuvus atstovaujančios „Dotnuva Baltic“ specialistas Algimantas Gyvis. 

Antrasis purškimo būdas – „žalia ant žalio“ – absoliuti naujovė rinkoje. Važiuojant  nupurškiamos tik tam tikros rūšies piktžolės. 

Purkštuvą įsigijusiame Latvijos ūkyje auginama daugiau kaip 600 hektarų dobilų sėkloms. Sėklinei medžiagai keliami itin aukšti reikalavimai, sėklose negali būti tam tikrų piktžolių sėklų priemaišų. Todėl ūkiui  buvo reikalingas sprendimas iš dobilų išnaikinti vienos rūšies piktžoles – rūgštynes. Iki tol ūkyje rūgštynės iš laukų buvo raunamos rankomis, tam kasmet samdoma 10-15 darbuotojų. 

„Chemijos mažinimas žemės ūkyje nebėra ateities iššūkis – tai dabartis, su kuria susiduria visas pasaulis, – sako „Agrifac“ prekybos vadovas Europos šalims Arnoud de Boer. – Mūsų, kaip inovatyvių gamintojų, užduotis – pagaminti tokius purkštuvus, kurie sumažintų išpurškiamų pesticidų kiekius laukuose ir padėtų ūkiams išgauti kuo didesnį derlių.“

Siekdami išspręsti šį iššūkį, „Agrifac“ technologijų kūrėjai vysto individualią „green on green“ technologiją ūkio poreikiams. Šiuo metu renkama vaizdinė informacija apie konkrečiame lauke augančią rūgštynių rūšį, o tuomet bus sukurtas individualus algoritmas, leisiantis užtikrinti efektyvų purkštuvo kamerų sistemų darbą. Algoritmo veikimui labai svarbūs faktoriai yra augalo forma, lapų kontūrai, spalva, todėl tiesiai iš laukų gamintojui jau išsiųsta daugiau kaip 80 tūkst. purkštuvo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų. Iki kito sezono purkštuvo kamerų sistema „AiCPlus“, pritaikyta individualiam rūgštynių purškimui, bus nuodugniai testuojama ir praktiškai ūkyje pradės veikti kitų metų pavasarį.

„Modernaus savaeigio purkštuvo ekonominė nauda dideliame ūkyje pasijunta greitai,“ – pažymi Arnoud de Boer. – Natūralu, kad apie tokio lygio inovatyvių purškimo technologijų poreikį prabilo ūkis, dirbantis kelis tūkstančius hektarų žemės.“

Iš kairės: „Agrifac“ savaeigius purkštuvus atstovaujančios „Dotnuva Baltic“ specialistas Algimantas Gyvis ir „Agrifac“ prekybos vadovas Europos šalims Arnoud de Boer. 

Prieš dvejus metus modernizuotoje „Agrifac“ gamykloje Olandijoje kasmet pagaminama 200 savaeigių purkštuvų, o per artimiausius penkerius metus šį skaičių planuojama daugiau nei padvigubinti. Manoma, kad mažiausiai pusė savaeigių purkštuvų po kelerių metų turės išmaniąsias kameras.

Nors pastaruoju metu tarp tiksliųjų ūkininkavimo sistemų žemės ūkyje taip pat populiarėja pasėlių duomenų fiksavimas dronais ir per palydovus, tačiau šios technologijos priklauso nuo oro sąlygų. „Agrifac“ atstovai prognozuoja, kad didžiausias poreikis ateityje bus kamerų sistemų ir individualių ūkio technologijų, todėl artimiausiu metu į šias kryptis gamintojas ketina investuoti daugiausia.